Kai žmonės renkasi naują būstą, jie žiūri plotą, kainą, vietą, kaimynystę, remonto būklę. Ir beveik niekas nežiūri vienos raidės, kuri gali lemti, ar šildymo sąskaitos bus šimtas eurų per mėnesį, ar keturi šimtai. Ta raidė — pastato energinio naudingumo klasė.
Ji nurodoma dokumente, kurį kiekvienas pardavėjas privalo pateikti notarui prieš sandorį. Ir nors dauguma pirkėjų tą dokumentą tik permetė akimis, jis pasakoja apie namą daugiau nei bet kuri nekilnojamojo turto skelbimo nuotrauka.
Klasės nuo A++ iki G: ką jos reiškia praktiškai
Pastato energinio naudingumo klasė nusako, kiek energijos pastatas sunaudoja šildymui, vėdinimui ir karštam vandeniui per metus, perskaičiuojant vienam kvadratiniam metrui. Kuo aukštesnė klasė — tuo mažiau energijos reikia, tuo mažesnės sąskaitos.
Praktiškai tai reiškia šiuos skirtumus. G klasės namas — seniausias, blogiausiai apšiltintas — gali sunaudoti tris keturis kartus daugiau energijos nei C klasės. Tai reiškia, kad šeima, gyvenanti šimto kvadratinių metrų G klasės name, per šildymo sezoną gali sumokėti tris keturis tūkstančius eurų daugiau nei kaimynai analogiškame C klasės name. Per dešimt metų — tai trisdešimt keturiasdešimt tūkstančių eurų skirtumas.
B klasės namas jau yra efektyvus — gerai apšiltintos sienos, modernūs langai, efektyvi šildymo sistema. A ir A+ klasės namai — tai beveik pasyvūs namai, kuriuose šildymo sąskaitos žiemą atrodo kaip vasaros elektros sąskaita.
Kodėl pirkėjai šį dokumentą ignoruoja
Priežastis dažniausiai ta pati — žmonės nesupranta, ką skaičiai reiškia. Dokumentas atrodo techniškas, pilnas santrumpų, ir pirkėjas tiesiog praleidžia jį kaip biurokratinę formalybę. Tuo tarpu pardavėjas nebūtinai suinteresuotas aiškinti — ypač jei klasė žema.
Kita priežastis — emocijos. Žmogus įsimyli namą, vietą, vaizdą pro langą — ir nebenori girdėti, kad šildymo sąskaitos bus didelės. „Apšiltinsim vėliau,” — sako sau. Bet „vėliau” dažniausiai reiškia „niekada” arba „kai pamatysim pirmą šildymo sąskaitą.”
Kaip skaityti sertifikatą prieš perkant
Energinio naudingumo sertifikatas turi keletą esminių eilučių, į kurias pirkėjas turėtų atkreipti dėmesį.
Pirma — klasė. Specialistai rekomenduoja rinktis bent B klasę, jei norite protingų šildymo sąskaitų. C klasė — priimtina, bet gali reikėti papildomų investicijų į apšiltinimą ateityje. D ir žemiau — ruoškitės didelėms išlaidoms arba rimtai renovacijai.
Antra — suvartojama šiluminė energija kilovatvalandėmis per kvadratinį metrą per metus. Šis skaičius leidžia apskaičiuoti konkrečias šildymo išlaidas. Jei namas suvartoja dviejų šimtų kilovatvalandžių — padauginkite iš ploto ir iš jūsų šildymo šaltinio kainos, ir gausite metinę sąskaitą.
Trečia — rekomendacijos. Sertifikate dažnai būna nurodytos priemonės, kurios pagerintų pastato klasę — langų keitimas, stogo apšiltinimas, šildymo sistemos modernizavimas. Tai vertinga informacija pirkėjui, nes leidžia suprasti, kokių investicijų reikės po pirkimo.
Derybų įrankis, kurį mažai kas naudoja
Energinio naudingumo klasė yra puikus derybų argumentas. Jei namas yra D arba E klasės — pirkėjas gali apskaičiuoti, kiek kainuos renovacija iki C klasės, ir naudoti šią sumą kaip nuolaidos argumentą.
Pavyzdžiui, jei namo klasę nuo D iki C galima pakelti investuojant penkiolika tūkstančių eurų į apšiltinimą ir langus — tai tikslus, pagrįstas argumentas prašyti mažesnės kainos. Tai ne abstraktus „man atrodo per brangu” — tai konkretus skaičius su dokumentiniu pagrindu.
Patyrę nekilnojamojo turto brokeriai šį argumentą naudoja reguliariai — ir pardavėjai jį priima, nes skaičiai nemeluoja.
Viena investicija, kuri moka už save
Namo energinio efektyvumo gerinimas yra viena iš nedaugelio investicijų, kuri atsiperka pati. Sienos apšiltinimas, langų keitimas, šildymo sistemos modernizavimas — visa tai kainuoja, bet sumažina šildymo sąskaitas kiekvieną mėnesį, kiekvieną žiemą, kiekvienus metus. Per dešimt penkiolika metų investicija grįžta pilnai, o namo vertė pakyla.
Ir viskas prasideda nuo vienos raidės dokumente. Gal verta ją perskaityti prieš pasirašant.