Dantų implantacijai reikalingas pakankamas žandikaulio kaulo kiekis, kad implantas būtų stabiliai įtvirtintas ir tinkamai funkcionuotų. Po danties netekimo kaulas ilgainiui gali siaurėti ar žemėti, ypač jei dantis pašalintas seniai. Tačiau ne kiekvienam pacientui būtina kaulo priauginimo operacija: kartais esamo kaulo pakanka, o kai kuriais atvejais galima rinktis kitokią implanto padėtį ar gydymo planą.

Ypač svarbi planuojamo protezo forma. Kartais žmogui atrodo, kad ties prarastu dantimi kaulo pakanka, bet norint tinkamai atkurti danties padėtį implantą reikėtų sriegti kitoje ašyje. Tada saugiai implantacijai gali būti per mažai atramos. Priešingai, net jei kaulo kontūras nėra idealus, tai nereiškia, kad kiekvienu atveju reikės didelės operacijos.

Kaip nustatoma, ar kaulo pakanka?

Vien apžiūros dažniausiai neužtenka. Gydytojas įvertina dantenas, sąkandį ir prarasto danties vietą, o pagal indikacijas atlieka rentgeno arba trimatį kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos tyrimą. Jis padeda nustatyti kaulo aukštį bei plotį, nervų kanalo ar viršutinio žandikaulio ančio padėtį.

Sprendimui svarbūs ne tik milimetrai. Reikia numatyti, kokioje padėtyje turės būti būsimas danties vainikėlis, kokia bus kramtymo apkrova ir kiek kaulo turi likti aplink implantą. Dėl to tas pats kaulo kiekis vienam atvejui gali būti pakankamas, o kitam – ne.

Kada priauginimo dažniausiai prireikia?

Kaulo trūkumas gali atsirasti dėl ilgai trukusio danties nebuvimo, periodonto ligų, infekcijų ar traumos. Viršutinių šoninių dantų srityje papildomą ribojimą kartais sudaro arti esantis žandikaulio antis. Tokiais atvejais gali būti svarstomas jo dugno pakėlimas. Jei kaulo keteros plotis per mažas, gali būti siūloma ją platinti ar augmentuoti.

Kai žandikaulyje nepakanka kaulo saugiam implanto įsriegimui, gali būti reikalingas kaulo priauginimas. Ši procedūra gali būti atliekama prieš implantaciją arba, jei klinikinės sąlygos leidžia, kartu su ja. Naudojamas medžiagas ir gydymo eigą odontologas parenka individualiai, atsižvelgdamas į kaulo trūkumo dydį bei paciento sveikatos būklę.

Kada galima apsieiti be papildomos operacijos?

Jeigu esamo kaulo aukštis ir plotis pakankami saugiai suplanuotai implanto padėčiai, augmentacija gali būti nereikalinga. Kartais galima rinktis kitokio ilgio arba skersmens implantą, tačiau toks sprendimas turi atitikti konkrečios sistemos ir paciento anatomijos reikalavimus. Vien noras sutaupyti neturėtų lemti per mažos atramos pasirinkimo.

Kai kuriems pacientams svarstomas iškart po danties pašalinimo įsriegiamas implantas. Tai ne visada leidžia išvengti kaulo atkūrimo: tarp implanto ir kaulo sienelių gali likti tarpas, kuriam reikės papildomos medžiagos. Sprendimas priklauso ir nuo infekcijos, likusių sienelių bei pirminio implanto stabilumo.

Po kaulo atkūrimo paprastai reikia laikytis konkrečių priežiūros nurodymų, vengti mechaninio spaudimo ir atvykti į kontrolę. Rūkymas, tam tikros ligos bei netinkama burnos higiena gali pabloginti gijimo sąlygas. Apie vartojamus vaistus ir lėtines ligas būtina pasakyti prieš procedūrą, kad chirurgas įvertintų rizikas ir parinktų saugiausią planą.

Kaip tai pakeičia gydymo laiką ir kainą?

Jei kaulo priauginimas atliekamas atskirai, prieš implantaciją gali reikėti kelių mėnesių gijimo. Kai procedūros suderinamos vieno vizito metu, gydymas kartais sutrumpėja, tačiau ne visada. Į sąmatą gali būti įtraukti kaulo pakaitalai, membrana, chirurginis darbas ir papildomi tyrimai.

Pacientui verta paklausti, kokį kaulo trūkumą gydytojas nustatė, kokie galimi alternatyvūs sprendimai, ar bus reikalinga papildoma operacija ir kaip ji keis bendrą gydymo terminą. Tokia diskusija padeda suprasti, kodėl du žmonės, netekę to paties danties, gali gauti skirtingus planus.

Svarbiausia – ne bet kokia kaina išvengti augmentacijos, o pasiekti saugų ir ilgalaikį rezultatą. Galutinį sprendimą galima priimti tik įvertinus individualią anatomiją ir bendrą sveikatos būklę.