Techninių galimybių sąrašas prekės apraše dažnai būna ilgesnis už tai, kas realiai naudojama kasdien. Daugiausiai klausimų kelia valymo būdai, nes jų pavadinimai skamba panašiai, o kainos skirtumas didelis. Renkantis prietaisą verta suprasti, kad įmontuojama orkaitė su savaiminio valymo funkcija sutaupo darbo, bet tai kainuoja ir energija, ir pinigais. Dalis žmonių šią funkciją naudoja kelis kartus per metus, o kiti nė karto. Prieš mokant daugiau verta įsivertinti savo įpročius.
Antra dalis yra kepimo režimai. Dauguma naudoja du ar tris: viršutinį ir apatinį kaitinimą, karšto oro režimą ir grilį. Papildomi režimai, pavyzdžiui, pica ar džiovinimas, naudojami retai, nebent gaminate konkrečius patiekalus. Trečia dalis yra garų funkcija, kuri naudinga kepantiems duoną ir norintiems sultingesnės mėsos. Šie dalykai labiau nei bet kas kitas lemia, ar prietaisas atitiks lūkesčius.
Toliau palyginti valymo būdai, paaiškinta, kurie režimai naudojami dažniausiai, ir surašyta, ką verta patikrinti prieš pirkimą. Straipsnis skirtas renkantis orkaitę namams.
Pirolizinis valymas: kaip jis veikia
Pirolizė yra valymas labai aukšta temperatūra, kurios metu riebalų likučiai virsta pelenais, o po to juos tereikia nušluostyti. Procedūra trunka kelias valandas ir sunaudoja pastebimai daug elektros, todėl ji naudojama ne po kiekvieno kepimo, o kelis kartus per metus. Jos metu prietaisas smarkiai įkaista, todėl durelės užsirakina, o virtuvėje gali atsirasti kvapas. Dėl to vėdinimas būtinas, o namuose su gyvūnais tai verta daryti juos išvedus. Po procedūros vidus lieka švarus be chemijos.
Prietaisai su šia funkcija kainuoja daugiau, nes jiems reikia geresnės izoliacijos ir tvirtesnių medžiagų. Tai turi ir šalutinį privalumą: tokios orkaitės dažnai geriau laiko šilumą ir yra ilgaamžiškesnės. Prieš pirkimą verta patikrinti, ar grotelės ir bėgeliai atlaiko pirolizę, nes dalį jų reikia išimti. Taip pat svarbu, kad baldai aplink būtų tinkami aukštai temperatūrai. Instrukcijoje tai nurodoma aiškiai.
Pirolizė verta dėmesio, jei:
- kepate riebius patiekalus kelis kartus per savaitę;
- nemėgstate valyti orkaitės rankomis;
- norite išvengti cheminių valiklių;
- virtuvę galima gerai išvėdinti;
- elektros instaliacija atitinka reikalavimus;
- planuojate prietaisą naudoti daug metų.
Hidrolizė ir rankinis valymas
Hidrolizinis valymas veikia kitu principu: į skardą įpilama vandens, o prietaisas šildo jį vidutine temperatūra, kad garai suminkštintų nešvarumus. Po to vidų reikia nušluostyti rankomis. Procedūra trumpa, sunaudoja mažai energijos, bet ji nepašalina stiprių prikepimų. Tokia funkcija dažniausiai būna pigesniuose modeliuose ir ji visiškai pakanka tiems, kurie valo reguliariai. Jei orkaitė naudojama retai ir be didelių riebalų, šio būdo užtenka.
Rankinis valymas lieka pagrindiniu būdu daugumoje namų. Jam svarbiausia yra vidaus paviršius: lygi emalė valoma lengviau nei šiurkšti. Katalizinės plokštės ant sienelių sugeria dalį riebalų, bet jos laikui bėgant praranda savybes ir kartais keičiamos. Patogu, kai durelių stiklus galima išimti, nes tarp jų kaupiasi riebalai. Prieš pirkimą verta pasitikrinti, ar stiklus išimti galima be įrankių.
| Valymo būdas | Kiek darbo lieka | Energijos sąnaudos | Kam tinka |
|---|---|---|---|
| Pirolizė | Nušluostyti pelenus | Didelės | Dažnai kepantiems riebius patiekalus |
| Hidrolizė | Nušluostyti ranka | Mažos | Reguliariai valantiems |
| Katalizinės plokštės | Dalinis valymas ranka | Jokių | Vidutiniam naudojimui |
| Rankinis su priemone | Visas darbas ranka | Jokių | Retam naudojimui |
Kepimo režimai: kurie naudojami kasdien
Viršutinis ir apatinis kaitinimas yra klasikinis režimas, tinkantis pyragams ir patiekalams, kuriems reikia tolygios šilumos iš abiejų pusių. Karšto oro režimas su ventiliatoriumi leidžia kepti keliuose lygiuose vienu metu ir dažnai sutrumpina kepimo laiką. Grilis naudojamas apskrudinimui pabaigoje, o kartu su ventiliatoriumi jis tinka mėsai. Šie trys režimai padengia beveik viską, ką gamina dauguma namų. Likusieji yra patogumo variantai.
Garų funkcija yra atskira kategorija. Nedidelis garų kiekis padeda kepant duoną, nes plutelė susiformuoja vėliau, o vidus lieka minkštas. Pilnai garuose gaminantys prietaisai leidžia ruošti daržoves ir žuvį be riebalų, bet jie brangesni ir reikalauja vandens talpyklos priežiūros. Jei kepate duoną reguliariai, ši funkcija pasiteisina. Jei ne, ji dažniausiai lieka nenaudojama.
| Režimas | Kam naudojamas | Kaip dažnai naudojamas |
|---|---|---|
| Viršutinis ir apatinis kaitinimas | Pyragai, apkepai | Dažnai |
| Karštas oras | Kelios skardos, trumpesnis laikas | Dažnai |
| Grilis | Apskrudinimas | Vidutiniškai |
| Grilis su ventiliatoriumi | Mėsa, paukštiena | Vidutiniškai |
| Garai | Duona, daržovės | Priklauso nuo įpročių |
| Atšildymas ir kildinimas | Tešla, produktai | Retai |
Zondas, jutikliai ir automatinės programos
Temperatūros zondas matuoja temperatūrą mėsos viduje ir išjungia kaitinimą pasiekus nustatytą reikšmę. Tai naudinga kepant didesnius gabalus, nes rezultatas nepriklauso nuo spėjimo. Automatinės programos su receptais patogios pradedantiesiems, tačiau patyrę naudotojai jas naudoja retai. Jutikliai, kurie matuoja drėgmę viduje, padeda kai kuriuose režimuose, bet jų nauda priklauso nuo konkretaus patiekalo. Jei kepate dažniausiai tuos pačius dalykus, paprastesnis prietaisas bus visiškai pakankamas.
Praktiškai naudinga ir smulkmena: teleskopiniai bėgeliai, kurie leidžia ištraukti skardą be karščio pavojaus. Jie kainuoja nedaug, bet kasdien jaučiami. Vidaus apšvietimas taip pat svarbus, nes prastas apšvietimas verčia atidaryti dureles ir prarasti šilumą. Trijų ar keturių stiklų durelės mažiau įkaista iš išorės, o tai svarbu namuose su vaikais. Šie dalykai dažnai praktiškesni nei papildomos programos.
Durelės, stiklai ir saugumas virtuvėje
Durelės yra ta dalis, kurią liečiame dažniausiai, todėl jų konstrukcija svarbi kasdien. Trijų ar keturių stiklų durelės iš išorės įkaista mažiau, o tai svarbu namuose su vaikais. Stiklų išėmimas valymui yra praktinė savybė, nes tarp jų kaupiasi riebalų plėvelė, kurios kitaip nepasieksi. Dalis modelių leidžia stiklus išimti be įrankių, kiti reikalauja atsukti varžtus. Prieš pirkimą verta pasitikrinti, kaip tai daroma konkrečiame modelyje.
Vyriai taip pat skiriasi. Durelės su lėto užsidarymo mechanizmu neužsitrenkia, todėl mažiau kenčia tarpinės ir stiklai. Jei durelės atsidaro iki galo ir lieka horizontalioje padėtyje, ant jų patogu laikinai padėti skardą. Verta patikrinti, ar atidarytos durelės neužstoja praėjimo ir ar jos netrukdo atidaryti indaplovės. Siauroje virtuvėje tai dažna problema. Šoninis arba įtraukiamas durelių sprendimas ją išsprendžia.
Saugumui svarbi ir durelių užrakto funkcija. Ji neleidžia vaikams atidaryti karštos orkaitės, o pirolizės metu užsirakina automatiškai. Jei namuose yra mažų vaikų, verta rinktis modelį su valdymo užraktu. Taip pat naudinga, kai orkaitė turi vėsinimo ventiliatorių, kuris veikia ir po išjungimo. Jis apsaugo baldus nuo likutinės šilumos.
Kaip orkaitė kepa: tolygumas ir skardos
Tas pats receptas skirtingose orkaitėse išeina nevienodai, nes šiluma pasiskirsto skirtingai. Kai kurios kepa karščiau gale, kitos apačioje, ir tai pastebima pagal netolygiai apskrudusį pyragą. Tai nereiškia gedimo, tik reikia pažinti savo prietaisą ir skardą pasukti kepimo viduryje. Karšto oro režimas šią problemą sumažina, nes ventiliatorius maišo orą. Dėl to kepant dviem lygiais jis beveik būtinas.
Skardų kokybė keičia rezultatą labiau, nei atrodo. Plona skarda greitai įkaista ir apačia apdega, storesnė kepa tolygiau. Tamsios skardos sugeria daugiau šilumos, todėl su jomis dažnai reikia mažesnės temperatūros. Kepimo popierius ir grotelės keičia oro cirkuliaciją, todėl tas pats patiekalas ant grotelių kepa greičiau. Jei rezultatas nuolat netolygus, verta pabandyti kitą skardą prieš keičiant nustatymus.
Naudinga ir paprastas patikrinimas. Ant grotelių padėjus kelias duonos riekeles ir pakaitinus kelias minutes, matyti, kur orkaitė kepa karščiau. Tai parodo, kurioje vietoje geriausia dėti skardą. Toks bandymas atima kelias minutes ir sutaupo daug nepavykusių kepinių. Po jo dauguma receptų pradeda veikti nuspėjamai.
Kiek energijos sunaudoja ir kaip ją taupyti
Energijos klasė rodo bendrą efektyvumą, bet kasdienes sąnaudas labiau lemia įpročiai. Karšto oro režimas dažniausiai leidžia kepti žemesnėje temperatūroje ir trumpiau. Įkaitinimas iš anksto reikalingas ne visiems patiekalams, o daugumai apkepų galima dėti į šaltą orkaitę. Durelių atidarinėjimas kepimo metu kaskart išleidžia šilumą, todėl geriau žiūrėti per stiklą. Likutinę šilumą galima išnaudoti išjungus prietaisą kelias minutes anksčiau.
Prieš pirkimą naudinga atsakyti:
- kiek kartų per savaitę kepate;
- ar gaminate riebius patiekalus;
- ar kepate duoną ar tortus;
- kas valys orkaitę ir kaip dažnai;
- ar virtuvę galima gerai išvėdinti;
- ar reikia kepti keliuose lygiuose vienu metu.
Kai atsakymai aiškūs, funkcijų sąrašas susitraukia. Daugumai namų užtenka trijų pagrindinių režimų, patogių bėgelių ir valymo būdo, kuris atitinka realius įpročius.