Atidarote du medaus stiklainius. Viename medus beveik šviesiai gelsvas, švelnaus kvapo ir lengvo skonio. Kitame – tamsus, sodrus, vos paragavus lieka ryškus poskonis. Abu yra medus, tačiau aklai ragaujant juos būtų nesunku palaikyti visiškai skirtingais produktais.
Priežastis slypi ten, kur bitės rinko nektarą ar lipčių.
Augalai, metų laikas, vietovė ir net oro sąlygos gali turėti įtakos tam, koks medus atsidurs stiklainyje. Todėl vienos rūšys labiau tinka žmogui, mėgstančiam lengvą saldumą, o kitos patiks ieškančiam ryškesnio charakterio.
Viskas prasideda nuo to, ką surenka bitės
Medus nėra vienodo recepto produktas. Bitės lanko tuo metu žydinčius augalus ir renka jų nektarą, todėl skirtingu metų laiku surinkto medaus savybės keičiasi.
Pavasarį aplink avilius gali žydėti sodai, kiaulpienės, rapsai. Vasarą atsiranda liepų ir kitų augalų žiedai. Grikių laukai duoda dar kitokį nektarą.
Yra ir lipčiaus medus. Jo kilmė skiriasi nuo įprasto žiedų medaus, nes bitės renka lipčių.
Štai kodėl užrašas ant stiklainio nėra vien gražus rūšies pavadinimas. Jis gali nemažai pasakyti apie laukiamą skonį, aromatą ir spalvą.
Šviesus medus dažnai nustebina švelnumu
Žmogui, kuriam įprasto medaus skonis atrodo pernelyg ryškus, gali labiau tikti švelnesnės rūšys.
Pavasarinis medus paprastai būna labai šviesus. Jo skonis gali būti gana lengvas, be ilgai išliekančio intensyvaus poskonio. Dėl to jis patogus kasdieniams deriniams: košei, varškei, natūraliam jogurtui ar skrebučiui.
Švelnesnis medus mažiau konkuruoja ir su kitais maisto skoniais.
Jeigu ant skrebučio yra sviesto, varškės ar uogų, norisi jausti ir juos. Tokiu atveju lengvesnio charakterio medus gali būti visai kitokia patirtis nei sodri, intensyvi rūšis.
Grikių medų galima atpažinti beveik iš karto
Kitame skonio spektro gale yra grikių medus.
Jis paprastai tamsesnis, o jo aromatas ir skonis kur kas ryškesni. Kai kuriems žmonėms būtent toks intensyvumas yra didžiausias privalumas, kitiems prie jo reikia priprasti.
Čia atsiranda įdomi medaus degustacijos dalis. Nėra vienos rūšies, kuri visiems turėtų būti skaniausia.
Vienas žmogus paragavęs tamsesnio medaus iš karto pasirinks jį. Kitas grįš prie švelnaus pavasarinio ar liepų medaus.
Dėl to medaus rinkiniai gali būti patogus būdas vienu metu paragauti kelių skonių ir palyginti juos tarpusavyje. Skirtumas geriausiai pajuntamas ne prisimenant, kokį medų valgėte prieš kelis mėnesius, o ragaujant kelias rūšis vieną po kitos.
Spalva gali suteikti pirmą užuominą
Dar prieš ragaujant galima palyginti medaus spalvą.
Pavasarinis dažnai būna labai šviesus, o grikių – gerokai tamsesnis. Lipčiaus medus irgi gali išsiskirti sodresniu atspalviu.
Vis dėlto vien pagal spalvą tiksliai nustatyti rūšies nereikėtų. Natūralus medus nėra gaminamas pagal dažų paletę, todėl net tos pačios rūšies atspalvis gali skirtis priklausomai nuo konkretaus derliaus.
Daug įdomiau spalvą naudoti kaip degustacijos dalį.
Įdėkite kelių rūšių medaus į atskirus mažus indelius, pirmiausia palyginkite jų išvaizdą, tuomet kvapą ir tik po to skonį. Net žmogus, kuris anksčiau medaus rūšimis nesidomėjo, greitai pastebės skirtumus.
Kodėl vienas stiklainis sustingsta greičiau?
Kartais kyla įtarimas, kad susikristalizavęs medus yra senas ar prastesnis. Kristalizacija yra natūralus procesas.
Skirtingos rūšys kristalizuojasi nevienodu greičiu. Tam įtakos turi meduje esančių cukrų santykis, vandens kiekis ir kitos jo savybės.
Todėl vienas stiklainis gali gana greitai tapti tirštas, o kitas ilgiau išlikti skystas.
Pasikeitusi konsistencija nereiškia, kad medus staiga tapo netinkamas. Kai kuriems žmonėms kristalizuotas medus net patogesnis – jį lengviau tepti ant duonos ir jis mažiau varva nuo šaukšto.
Tą pačią rūšį verta paragauti daugiau nei kartą
Net jei kartą ragautas tam tikros rūšies medus nepaliko didelio įspūdžio, kito derliaus skonis gali šiek tiek skirtis.
Bitės neveikia uždaroje laboratorijoje. Jos skraido po aplinką, kur vienais metais gausiau žydi vieni augalai, kitais – kiti. Keičiasi temperatūra, krituliai ir žydėjimo laikas.
Todėl natūralaus medaus skonis nėra absoliučiai identiškas kiekvienais metais.
Tai viena priežasčių, dėl kurių medų įdomu ragauti panašiai kaip kitus nuo kilmės vietos bei derliaus priklausančius produktus. Galima lyginti spalvą, aromatą, saldumo intensyvumą ir poskonį.
Kurį medų rinktis prie maisto?
Švelnesnis medus gerai dera ten, kur nesinori užgožti kitų skonių. Jį galima dėti į košę, jogurtą, varškę ar tepti ant skrebučio.
Ryškesnis medus gali būti įdomesnis su brandesniu sūriu ar kitais stipresnio skonio produktais. Čia jo intensyvumas jau tampa privalumu.
Dar smagiau namuose surengti mažą degustaciją. Užtenka kelių šaukštelių, baltos duonos ar neutralių krekerių ir kelių skirtingų medaus rūšių.
Ragaujant iš eilės greitai paaiškėja, kad „mėgstu medų“ yra labai platus pasakymas. Gal žmogus iš tikrųjų mėgsta tik švelnų pavasarinį, o gal visą laiką ieškojo sodresnio grikių ar lipčiaus skonio.
Du stiklainiai gali atrodyti beveik vienodai, tačiau pirmas šaukštelis parodo, kiek daug gali pakeisti augalai, kuriuos lankė bitės.