Avarija daugiabutyje visada ateina staiga. Vieną dieną viskas atrodo įprastai, o kitą rytą laiptinėje jau sklinda vandens kvapas, kažkas skambina administratoriui, o kaimynai rašo žinutes su klausimu, kas dabar bus.
Tokiose situacijose emocijos kyla greitai, nes tai liečia namus. Žmogus moka kiekvieną mėnesį, tikisi tvarkos, o kai kažkas sugenda, pirmas noras yra suprasti, kas atsakingas. O techninė priežiūra pastatams turėtų padėti išvengti tokių staigių krizių, bet kai jos vis tiek įvyksta, atsakomybė pasidaro labai konkreti.
Kodėl avarijos metu svarbiausia ne kaltinimai, o aiškumas
Kai įvyksta gedimas, žmonės dažnai pradeda ieškoti vieno kaltininko. Tačiau realybėje avarijos daugiabutyje retai turi vieną priežastį. Dažniau tai būna grandinė: kažkas nebuvo sutvarkyta laiku, kažkas buvo atlikta atmestinai, kažkas nebuvo patikrinta.
Todėl pirmas žingsnis visada turėtų būti ne ginčas, o faktų supratimas. Kas prižiūrėjo? Kas vykdė darbus? Kas priėmė sprendimus? Tik tada galima kalbėti apie atsakomybę.
Kada atsakomybė tenka administratoriui
Administratorius dažniausiai atsako už bendrą namo priežiūros organizavimą. Jis turi rūpintis, kad gedimai būtų fiksuojami, kad būtų atliekami planiniai darbai, kad problemos nebūtų ignoruojamos iki paskutinės minutės.
Jeigu gyventojai ilgai pranešinėjo apie varvantį vamzdį, drėgmę rūsyje ar keistus garsus šildymo sistemoje, o reakcijos nebuvo, tada administratorius negali sakyti, kad tai „netikėta“.
Administratorius atsako tada, kai priežiūra vyksta tik tada, kai jau įvyko bėda, o ne tada, kai dar galima užkirsti kelią.
Kada kaltas rangovas
Rangovas atsiranda tada, kai atliekami konkretūs darbai. Jei buvo remontuota stogo danga, keisti vamzdžiai ar tvarkytas šildymo mazgas, rangovas atsako už darbo kokybę.
Jeigu po remonto problema grįžta labai greitai, tai dažnai reiškia, kad darbas buvo atliktas prastai arba atmestinai. Gyventojui tai atrodo paprastai: sumokėta už paslaugą, vadinasi ji turėjo būti atlikta taip, kad nekiltų naujų gedimų.
Svarbus momentas yra tas, kad rangovo atsakomybė turi būti aiškiai fiksuota dokumentuose. Priešingu atveju prasideda žaidimas „mes čia ne prie ko“.
Kada atsakomybė gula ant bendrijos
Bendrija dažnai pamirštama, nes žmonės galvoja, kad ji yra tik formalumas. Tačiau bendrija atsakinga tada, kai sprendimai priklauso nuo jos.
Jeigu bendrija balsavo atidėti remontą, nusprendė taupyti, atsisakė planinių darbų, tada ji prisiima riziką. Kartais avarija įvyksta ne todėl, kad kažkas pavogė pinigus, o todėl, kad gyventojai nesutarė ir viskas buvo stumiama į priekį.
Bendrija yra žmonės, o žmonių sprendimai turi pasekmes.
Kodėl dažniausiai kaltė pasidalija
Labai dažnai avarijos atveju kaltė nėra vieno žmogaus. Rangovas gali padaryti broką, administratorius gali jo nepatikrinti, o bendrija gali būti atidėjusi remontą per ilgai.
Todėl svarbu suprasti, kad atsakomybė dažnai pasidalija tarp kelių grandžių. Ir būtent dėl to namuose reikia tvarkos, dokumentų, aiškių sprendimų, o ne tik pažadų telefonu.
Ką gyventojas turėtų daryti, kad neliktų nežinioje
Kai avarija įvyksta, svarbiausia yra greitai sustabdyti žalą, bet iškart verta fiksuoti situaciją. Nuotraukos, laikas, pranešimai administratoriui, atsakymai raštu padeda vėliau išvengti chaoso.
Kai viskas lieka tik žodžiuose, po savaitės niekas nebeprisimena, kas ką sakė.
Techninė priežiūra pastatams yra tam, kad namas būtų saugus ir prižiūrėtas dar prieš avariją. O kai ji visgi nutinka, aiškumas ir atsakomybės ribos tampa svarbiausiu dalyku, kuris leidžia ne tik sutvarkyti problemą, bet ir neleisti jai pasikartoti.