kontesta.lt nuotrauka
Lietuviai visada buvo kantrūs. Per ilgai šalta – palauksim. Per daug lyja – atidėsim. Per karšta – iškęsim. Bet pastaraisiais metais kažkas pasikeitė. Vis daugiau žmonių nebenori, kad oras diktuotų jų kasdienybę, ypač tada, kai kalba eina apie poilsį kieme, terasoje ar sodyboje.
Būtent čia pergolos Lietuvoje iš tylos sprendimo tapo labai sąmoningu pasirinkimu. Tai ne mada. Tai reakcija į klimatą, gyvenimo tempą ir norą gyventi patogiau savo kieme – čia ir dabar.
Lietuviškas kiemas nebėra tik „vasaros projektas“
Dar prieš keletą metų terasa daugeliui lietuvių buvo naudojama vos kelis mėnesius per metus. Statistika rodo, kad vidutiniškai atviros terasos Lietuvoje aktyviai naudojamos tik apie 90–110 dienų per metus. Likusį laiką – per vėsu, per šlapia arba per vėjuota.
Pergolos šią realybę keičia iš esmės. Įrengus pergolą, lauko erdvės naudojimo sezonas prailgėja bent 2–3 mėnesiais. Tai reiškia, kad lietuviškas pavasaris ir ruduo pagaliau tampa ne tik „perėjimo laikotarpiais“, bet realiu laiku būti lauke.
Kodėl pergolos taip „prilipo“ lietuviams?
Lietuviai vertina praktiškumą. Jei sprendimas gražus, bet neveikia – jis ilgai neužsilaiko. Pergolos išpopuliarėjo todėl, kad jos išsprendžia labai lietuviškas problemas: lietų, vėją, permainingą temperatūrą ir saulę, kuri kartais kepina, o kartais dingsta visai.
Ypač populiarėja bioklimatinės pergolos, kurios leidžia reguliuoti stogą pagal orą. Lietuvos klimato sąlygomis tai tampa ne prabanga, o logika. Kai per vieną dieną gali patirti ir saulę, ir lietų, ir vėją – galimybė prisitaikyti tampa būtinybe.
Lietuvių santykis su lauku keičiasi greičiau nei manėme
Tyrimai rodo, kad laikas gryname ore turi tiesioginę įtaką emocinei savijautai. Lietuvoje, kur žiema ilga, žmonės vis labiau ieško būdų „pagauti“ kuo daugiau lauko akimirkų šiltuoju sezonu.
Pergola čia veikia kaip tarpinė zona: nei visiškai viduje, nei visiškai lauke. Tokia erdvė ypač patraukli lietuviams, kurie nori būti gamtoje, bet nenori kentėti dėl oro. Neatsitiktinai vis daugiau šeimų pergolas naudoja ne tik vakarienėms, bet ir darbui, vaikų veikloms ar net ramiam pabuvimui vieniems.
kontesta.lt nuotrauka
Sodybos, kaimo turizmas ir pergolos – nauja lietuviška klasika
Jei miestuose pergolos dažnai siejamos su moderniais namais, tai Lietuvos sodybose jos tampa nauju standartu. Kaimo turizmo objektai, poilsio nameliai ir net pirtys vis dažniau investuoja į pergolas, nes jos leidžia pasiūlyti komfortą neprarandant natūralumo.
Statistika rodo, kad apgyvendinimo vietos su dengtomis lauko erdvėmis sulaukia daugiau teigiamų atsiliepimų, ypač dėl galimybės būti lauke bet kokiu oru. Lietuviams tai ypač svarbu. Atvažiuojant pailsėti, niekas nenori „sėdėti viduje“, net jei lyja.
Pergolos ir lietuviškas praktiškumas
Kalbant apie investicijas, lietuviai linkę skaičiuoti. Ir pergolos čia turi labai aiškų argumentą. Nekilnojamojo turto rinkos tendencijos rodo, kad namai su funkcionaliai įrengtomis lauko erdvėmis yra patrauklesni pirkėjams ir greičiau parduodami.
Be to, pergola padeda sumažinti perkaitimą patalpose vasarą. Šešėlis prie langų ar terasos durų gali sumažinti vidaus temperatūrą keliais laipsniais, o tai reiškia mažesnį kondicionavimo poreikį. Lietuvos sąlygomis tai tampa vis aktualesniu aspektu.
Ką svarbu žinoti lietuviams prieš įsirengiant pergolą?
Pirmas dalykas – neignoruokite vėjo. Lietuvoje vėjas yra vienas svarbiausių veiksnių, todėl pergolos konstrukcija turi būti tvirta, o montavimas – profesionalus. Antras aspektas – krituliai. Lietus pas mus ne simbolinis, todėl vandens nutekėjimo sistema yra ne „priedas“, o būtinybė.
Trečias patarimas – galvokite apie metų laikus. Net jei pergola šiandien bus naudojama tik vasarą, verta rinktis sprendimą, kurį ateityje bus galima papildyti šoninėmis užuolaidomis, stiklinėmis sienelėmis ar šildytuvais.
Pergola – lietuviško gyvenimo tempo atspindys
Lietuviai vis daugiau laiko skiria sau, šeimai ir poilsiui. Kiemas, terasa ar sodyba tampa nebe fonu, o realia gyvenimo dalimi. Pergolos šioje istorijoje atlieka labai paprastą, bet svarbų vaidmenį – jos leidžia gyventi ne „kai geras oras“, o tada, kai norisi.
Galbūt todėl pergolos Lietuvoje taip greitai rado savo vietą. Jos atitinka lietuvišką būdą: racionalios, ilgaamžės, praktiškos, bet kartu ir leidžiančios pasimėgauti tuo, kas mums svarbiausia – buvimu kartu ir buvimu lauke.