Viskas nutinka lyg netyčia. Vieną rytą atsikeli, atidarai čiaupą – ir šaltas vanduo. Radiatoriai lediniai. O už lango – žiema. Kažkur sprogo trasa. Kažkas kažko neprižiūrėjo. Kaimynų „Viber“ grupėje jau kunkuliuoja emocijos: „Kur administratorius?“, „Vėl nieko nedaroma!“

Bet kas iš tikrųjų vyksta tuo metu, kai name sprogsta šildymo vamzdis ar plyšta sena trasa? Ar administratorius tik registruoja skundus, ar ir veikia?

Kai viskas pradeda tekėti ne ten, kur turėtų

Dauguma problemų daugiabučiuose nutinka ne darbo valandomis. Dažniausiai – penktadienio vakarais. Arba sekmadienį paryčiais. Kai visiems norisi šilto dušo, o ne plaukti koridoriumi basomis.

Kai vamzdis trūksta, administratorius turi suveikti kaip dispečeris: skambinti santechnikui, iškviesti avarinę tarnybą, informuoti savivaldybę (jei reikia), pranešti gyventojams ir… išlaukti. Nes realybė tokia – niekas neatlekia per dvi minutes. Jei avarinė sistema neveikia, teks ieškoti alternatyvų, o tai reiškia, kad namų administravimas tampa krizių valdymu.

O kur buvo anksčiau?

„Kodėl nepasirūpinta prevenciškai?“ – skamba teisingas klausimas. Tačiau tam reikia pinigų. O pinigų iš kažkur neatsiranda. Jeigu gyventojai atmeta siūlymus keisti vamzdžius, šilumos mazgą ar atlikti auditą – administratorius neturi stebuklingos kortelės, kurią galėtų brūkštelti ir sutvarkyti viską be sutikimo.

Kiekvienas namas turi savo tvarkaraštį: kada bus keičiamas stogas, kada vamzdynai, kada atlikti profilaktiką. Jei gyventojai tam nepritaria – darbai sustoja. O kai kažkas sprogs, teks skambinti ne tik santechnikui, bet ir ieškoti kaltų.

Ne viskas, ką matai, yra taip paprasta

Būna situacijų, kai administratorius dirba tyliai, o kaimynai to net nepastebi. Kreipiamasi į inžinierius, tikrinama, užsakoma ekspertizė, skaičiuojami projektai, derinama su tarnybomis. Ir tada – balsavimas. Kuriame dažnai pralaimi pats administratorius. Nes žmonės nenori papildomų sąskaitų. Iki tos akimirkos, kai laiptinėje ima varvėti iš lubų.

Čia ir slypi namų administravimo paradoksas – jeigu dirbi gerai, tavęs nemato. Jeigu kažkas blogai – esi pirmas kaltas.

Kada iš tiesų verta suklusti?

Yra keli ženklai, kad administratorius dirba tik „iš reikalo“:

Gaunate atsakymus po savaitės ar ilgiau

Į susirinkimus ateina tik rinkimų metu

Niekas nekalba apie remonto planus ar išlaidas

Trūksta komunikacijos – viską reikia „išsikapstyti“ patiems

Problemų sprendimas virsta „siuntimu“ nuo vieno žmogaus prie kito

Bet jei netikėtai atsiranda naujos lentelės laiptinėje, gauna gyventojai raštus dėl planuojamų darbų, o mažas nutekėjimas pataisomas per dieną – vadinasi, administratorius dirba. Net jei jo nematai, net jei niekada nesi jo sutikęs.

Kai šildymas nustoja veikti – prasideda tikras testas

Tada išryškėja, ar turite tik popierinį administratorių, ar tikrą žmogų, kuris net savaitgalį keliasi, kad sureguliuotų spaudimą. Namų administravimas tokiais atvejais virsta ekstremaliu sportu, kur ne visada nugalėtojas – bet svarbiausia, kad šilta.

Ir nors žmonės dažnai peikia administratorių dėl smulkmenų – kaip nevalyta šiukšlių dėžė ar neįjungta laiptinės šviesa – tikrosios vertės pasimato tada, kai per langą ima veržtis garai, o radiatoriai būna šaltesni nei sniegas.

Todėl prieš pildant skundą ar rašant piktą komentarą, verta paklausti savęs: o ką daryčiau aš, jei nuo manęs priklausytų šimto žmonių šiluma?