Jeigu namuose turite mokinį, tikriausiai esate pastebėję vieną keistą dalyką: du vaikai gali mokytis iš tų pačių pratybų, naudotis ta pačia platforma ir lankytis pas tuos pačius korepetitorius anglų kalbai, bet jų rezultatai bus visiškai skirtingi. Vienas progresuoja žaibiškai, net nepastebint, kaip per kelias savaites pakyla pažymiai. Tuo tarpu kitas, nors ir stengiasi, atrodo lyg „užstrigęs vietoje“.
Kodėl taip nutinka? Ar vieni yra „protingesni“? Ar tai tiesiog sėkmės reikalas? Laimei, atsakymas daug paprastesnis ir daug švelnesnis – mokymosi greitį lemia ne talentas, o metodika, emocinė būsena, mokymosi aplinka ir individualūs pojūčiai, su kuriais dirba korepetitorius.
Mokymasis yra kaip sportas: vienas bėga greitai, nes turi tinkamą trenerį ir batai tinka, o kitas stringa, nes bėga netinkamu tempu arba išvis bijo išeiti į trasą.
Smegenų veiklos skirtumai – ne visi mokosi vienodai
Jeigu kada nors stebėjote du mokinius, dirbančius ties tomis pačiomis užduotimis, tikriausiai pastebėjote: vienas akimirksniu „pagavo“ taisyklę, o kitam reikia pakartoti 3-4 kartus. Tai nėra nei tingėjimas, nei „silpnesni gabumai“. Tai tiesiog smegenų veiklos skirtumai, kurie yra tokie pat natūralūs kaip skirtingas ūgis ar akių spalva.
Galime įsivaizduoti mokinius kaip du kompiuterius: vienas įsijungia per 3 sekundes, kitas per 40. Ar tai reiškia, kad antrasis blogas? Ne – jis tiesiog turi kitokį „procesorių“.
Informacijos apdorojimo greitis
Kai kurių vaikų smegenys informaciją apdoroja greičiau, todėl jie lengviau supranta ryšius tarp taisyklių, tekstų ir užduočių.
Kitiems reikia šiek tiek daugiau laiko, kad „sujungtų taškelius“.
Tai ypač pasireiškia mokantis lietuvių kalbos:
• skyryba turi daug niuansų
• rašiniai reikalauja struktūrinio mąstymo
• analizė reikalauja ne tik žinių, bet ir interpretacijos
Todėl lėtesnis tempas dažnai yra tiesiog mąstymo stiliaus, o ne žinių klausimas.
Trumpalaikės atminties ribos
Kai mokinys turi silpnesnę darbinę (trumpalaikę) atmintį, jam sunkiau išlaikyti vienu metu kelias taisykles galvoje. Pvz.: rašant rašinį reikia galvoti apie:
• temą
• citatą
• argumentą
• skyrybą
• sandarą
Kai visa tai „sukasi“ galvoje vienu metu, smegenys gali tiesiog „perkaisti“. Tai labai normalu – ir tam korepetitorius pritaiko metodiką.
Kai kuriems reikia daugiau kartojimo – ir tai 100 % normalu
Kartojimas nėra silpnumo ženklas. Tai yra mokymosi mechanizmas, kurį naudoja net suaugusieji mokydamiesi kalbų, sporto ar vairavimo.
Mokymosi metodika – ar vaikas mokosi taip, kaip jam tinka?
Jeigu mokinys stringa, labai dažnai problema slypi ne žiniose, o metodikoje. Tai tarsi sporte: galbūt bėgimas jums netinka, bet plaukimas – puikiai. Tačiau jeigu treneris liepia bėgti, jūs visada jausitės „silpnas“. Tas pats vyksta ir mokykloje – kai mokinys mokosi ne jam tinkamu būdu, progresas stringa, o motyvacija krenta.
Vizualas, klausytojas, praktikas – trys mokinių tipai
Kiekvienas vaikas informaciją priima savaip. Vizualui reikia schemų, spalvotų žemėlapių, pavyzdžių. Klausytojui tinka aiškus žodinis paaiškinimas ir diskusijos. Praktikui būtina daryti užduotis, bandyti, taisyti ir kartoti.
Kai mokinys gauna jam tinkamą metodą, rezultatai šokteli akimirksniu.
Kodėl mokiniai stringa, kai metodika per sunki
Įsivaizduokite, kad mokote vaiką plaukti ir jį iškart įmetate į gilų baseiną. Ar tai sustiprins jo pasitikėjimą? Tikrai ne. Taip nutinka, kai:
• mokytojas duoda per sunkius tekstus,
• rašinio struktūra aiškinama per greitai,
• gramatikos taisyklės išdėstomos „sausai“, be pavyzdžių.
Dauguma vaikų, kuriems „nesigauna“, iš tikrųjų mokosi pagal netinkamą metodiką, ir čia nėra žinių trūkumas.
Korepetitoriaus užduotis – pritaikyti tempą ir metodą individualiai
Geras korepetitorius yra ne tik lektorius, bet ir „mokymosi detektyvas“. Jis turi suprasti, kokio tipo yra mokinys, ir parinkti mokymosi būdą, kuris lips prie jo smegenų darbo stiliaus.
Todėl individualios pamokos su korepetitoriumi atneša tokius greitus rezultatus – čia mokoma ne „kaip visus“, o kaip tinka konkrečiam vaikui.
Tai gali būti:
• trumpesni, bet dažnesni paaiškinimai,
• schemos vietoje ilgo teksto,
• praktikos metodas vietoje teorijos,
• pokalbiai vietoje užduočių lapų.
Kai metodika sutampa su mokinio tipu, mokymasis pagreitėja net 2-3 kartus.