Sodo nameliai Lietuvoje – nebe vien laikinos poilsio vietos. Dalis žmonių juose praleidžia savaitgalius, o kiti – visą vasarą ar net persikelia gyventi visam laikui. Tačiau net ir nedidelė trobelė turi atitikti tam tikrus teisinius reikalavimus. Nesvarbu, ar statote naują statinį, ar bandote įteisinti jau seniai stovintį, svarbu žinoti – kokios taisyklės taikomos skirtingais atvejais.
Kada leidimo nereikia?
Pagal galiojantį Statybos įstatymą, leidimas sodo namelio statybai nereikalingas, jei jis nepriskiriamas prie neypatingų ar ypatingų statinių. Paprastai leidimo nereikia, kai pastatas yra nesudėtingas, vienbutis, neviršijantis 80 kv. m bendrojo ploto ir 8,5 m aukščio.
Svarbu ir tai, kad sklypas būtų sodo ar kolektyvinio sodo paskirties, nes miesto teritorijose net ir nedideli pastatai gali reikalauti leidimų. Jeigu teritorija patenka į saugomas ar specialiąsias zonas –tuomet leidimas dažnai tampa neišvengiamas.
Kada leidimas būtinas?
Jeigu sodo namelis viršija leistinus dydžius, planuojama jį naudoti kaip gyvenamąjį būstą arba statomas mieste – tuomet reikia parengti techninį projektą ir gauti statybos leidimą. Tai jau laikoma pilna statyba, todėl be projekto derinimo su savivaldybe ir kitomis institucijomis pradėti darbus draudžiama. Leidimo taip pat prireikia, jei teritorijoje yra taikomi specialieji architektūriniai ar gamtosaugos reikalavimai.
Statinio registravimas
Net jei leidimas nereikalingas – kiekvieną sodo namelį būtina įregistruoti Registrų centre. Tai daroma pateikiant statinio aprašą, brėžinius ir, jei reikia, papildomą informaciją apie žemės sklypą. Registracija yra svarbi ne tik dėl nuosavybės įforminimo, bet ir dėl ateities planų – pardavimo, paveldėjimo ar oficialaus naudojimo kaip gyvenamosios vietos.
Kaip įteisinti seniai stovintį namelį?
Jeigu sodo namelis buvo pastatytas anksčiau, bet nebuvo įteisintas – pirmiausia reikės atlikti statinio matavimus ir parengti dokumentaciją. Jei pastatas iškilo po 1992 metų be leidimo, įteisinimui taikoma neteisėtos statybos procedūra pagal Statybos įstatymo 40 straipsnį. Tokiu atveju reikia įrodyti, kad statinys atitinka šiuolaikinius saugumo ir planavimo reikalavimus.
Jei sklypas netinkamos paskirties arba pastatas viršija leistinus dydžius – įteisinimas gali būti atmestas. Sodininkų bendrijose tokie atvejai dažni, ypač kai nameliai buvo statomi savarankiškai be jokių projektų.
Kada reikia pridavimo procedūros?
Jeigu sodo namelis yra didesnis nei 80 kv. m, naudojamas gyvenimui ar buvo statomas su leidimu, tuomet po statybų būtina atlikti užbaigimo procedūras. Tai reiškia, kad reikia pateikti deklaraciją apie statybos užbaigimą, dažnai ir energinio naudingumo sertifikatą bei atlikti kadastrinius matavimus. Statinys taip pat gali būti tikrinamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos.
Teisininkės komentaras
Nekilnojamojo turto teisės specialistė Gabrielė atkreipia dėmesį, kad nuo 2021 metų įsigaliojo sugriežtintos neteisėtų statybų įteisinimo sąlygos. Jos teigimu, net ir nedidelis sodo statinys turi atitikti žemės sklypo paskirtį ir teritorijų planavimo dokumentus.
„Žmonės vis dar klaidingai mano, kad jeigu namelis stovi jau daugelį metų – jis automatiškai yra teisėtas. Deja, tai mitas. Jei nebuvo leidimo, o dokumentai nesutvarkyti – statinys laikomas neteisėtu ir gali kilti rimtų kliūčių jį registruojant ar naudojant pagal paskirtį“, – pabrėžia ji.
Kodėl verta įteisinti?
Nors dokumentų tvarkymas gali pasirodyti varginantis – tai ilgainiui atsiperka. Įteisintas sodo namelis padidina sklypo vertę, leidžia be rūpesčių jį parduoti, įkeisti bankui ar naudoti kaip oficialų gyvenamąjį būstą. Be to, gyvenimas pagal taisykles – visada ramiau: nereikia baimintis tikrinimų ar netikėtų sankcijų.