Elektros ir dujų kainos kyla, o kartu auga ir susidomėjimas energetiškai efektyviais sprendimais. Šiltinamos sienos, keičiamos šildymo sistemos, montuojami saulės kolektoriai. Tačiau vienas elementas dažnai paliekamas nuošalyje – nors būtent jis lemia, ar visos kitos investicijos duos laukiamą rezultatą.
Kalbu apie langus. Tuos pačius, pro kuriuos žiūrime į pasaulį kasdien ir kurių dažniausiai nepastebime, kol viskas gerai.
Skaičiai, kurie priverčia susimąstyti
Energetinio naudingumo sertifikavimo specialistai puikiai žino: namas gali turėti idealiai apšiltintas sienas, modernų šildymo katilą ir net rekuperacinę vėdinimo sistemą – bet jei langai seni ar prastos kokybės, bendras energetinis efektyvumas nukentės dramatiškai.
Kodėl taip nutinka? Langai užima santykinai nedidelį plotą palyginus su sienomis, bet jų šilumos pralaidumas gali būti penkis ar net dešimt kartų didesnis. Vienas kvadratinis metras seno lango praleidžia tiek šilumos, kiek penki kvadratiniai metrai gerai apšiltintos sienos.
Būtent todėl energetinio naudingumo skaičiavimuose langams skiriamas ypatingas dėmesys. Ir būtent todėl norint pasiekti A ar A+ klasę, neišvengiamai tenka galvoti apie langų modernizavimą.
Ką reiškia langų energetinė klasė
Langų energetinė klasė nustatoma pagal šilumos pralaidumo koeficientą, žymimą Uw. Kuo šis skaičius mažesnis, tuo langas geriau izoliuoja. Seni langai dažnai turi Uw apie 2,5–3,0 W/m²K. Šiuolaikiniai standartiniai – apie 1,2–1,4 W/m²K. O A++ klasės plastikiniai langai pasiekia 0,8–0,9 W/m²K, kai kuriais atvejais – dar mažiau.
Skirtumas atrodo nedidelis, bet praktikoje jis reiškia dvigubai ar trigubai mažesnius šilumos nuostolius pro langus. Per šildymo sezoną tai virsta šimtais sutaupytų eurų.
Kaip langai veikia visą namo energetiką
Moderni statyba ar renovacija – tai sistema. Kiekvienas elementas veikia kitus. Gerai apšiltinus sienas, bet palikus senus langus, susidaro vadinamieji šalti taškai. Aplink langų rėmus temperatūra žemesnė, ten kondensuojasi drėgmė, ilgainiui atsiranda pelėsis.
Be to, seni langai dažnai nepakankamai sandarūs. Net jei stiklo paketas dar neblogas, susidėvėjusios sandarinimo gumos praleidžia orą. Tai reiškia ne tik tiesioginius šilumos nuostolius, bet ir nekontroliuojamą vėdinimą, kuris ardo visą energetinio efektyvumo koncepciją.
Įrengus rekuperatorių, kuris turėtų atgauti šilumą iš išeinančio oro, bet palikus nesandarius langus – pinigai tiesiog išmetami į orą. Šviežias oras ateina ne per sistemą, o pro langų plyšius, ir niekas tos šilumos neatgauna.
Investicija su aiškia grąža
Skirtingai nuo kai kurių namų modernizavimo sprendimų, kurių atsipirkimas sunkiai apskaičiuojamas, kokybiški langai duoda konkrečią, išmatuojamą naudą. Sumažėjusios šildymo sąskaitos matomos jau pirmą žiemą po keitimo.
Priklausomai nuo senų langų būklės ir namo dydžio, metinis sutaupymas gali siekti nuo kelių šimtų iki tūkstančio ir daugiau eurų. Per dešimt metų – tai suma, kuri neretai viršija pačių langų kainą.
Ne tik pinigai
Energetinis efektyvumas – tai ne vien mažesnės sąskaitos. Tai stabilesnė temperatūra patalpose, mažiau skersvėjų, mažiau triukšmo iš lauko. Tai galimybė sumažinti šildymo sistemos apkrovą ir prailginti jos tarnavimo laiką.
Galiausiai – tai indėlis į aplinką. Mažiau suvartota energija reiškia mažiau išmetimų, mažesnį anglies pėdsaką. Žingsnis, kuris prasmingas ir asmeniškai, ir globaliai.
Langai galbūt nėra pats įspūdingiausias namo elementas. Bet jų įtaka kasdieniam gyvenimui – didesnė nei daugelis įsivaizduoja.