Dr. Andrius Paulauskas, ekonomistas
Dabartinė ekonominė aplinka Lietuvoje ir Europoje įžengė į naują fazę, kurią galėtume pavadinti „likvidumo era”. Tai periodas, kai verslo subjektai, nepriklausomai nuo jų dydžio, susiduria su dviem priešingomis jėgomis: viena vertus, pinigų srautų nepastovumu, kita vertus – istoriškai didele kapitalo prieinamumo galimybe.
Kintančios likvidumo paradigmos
2025-ųjų pradžioje ekonomistai fiksuoja įdomų reiškinį – pinigų judėjimo grandinėse atsiranda „užkimšimų”, kai tam tikrose verslo ekosistemos vietose kapitalas kaupiasi, o kitose jo dramatiškai trūksta. Tai sukuria disbalansą, kuris iš esmės keičia verslo plėtros trajektorijas ir investicijų prioritetus.
Įdomu tai, kad šis reiškinys pastebimas ne tik makroekonominiu lygmeniu, bet ir mikroekonominiuose procesuose, kai mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) vis dažniau susiduria su „likvidumo spąstais” – situacijomis, kai įmonės veiklos rodikliai atrodo puikūs, tačiau pinigų srautai tampa kritiškai nepakankamais.
Naujosios finansavimo strategijos
Tokiomis sąlygomis vis svarbesnį vaidmenį atlieka alternatyvūs finansavimo šaltiniai ir sprendimai. Įmonėms nebepakanka tradicinių bankų pasiūlymų – jos ieško lankstesnių, greitesnių ir labiau pritaikytų finansinių instrumentų.
„Lietuvos verslas tapo gerokai labiau išprusęs finansinio raštingumo prasme,” – pastebi Lina Kairiūnaitė, finansų analitikė. „Įmonės vadovai supranta, kad paskolos verslui nėra universalus sprendimas visiems iššūkiams. Jie ieško tikslinių finansinių instrumentų konkretiems verslo etapams.”
Tendencija rodo, kad verslai vis dažniau kuria savo finansinių instrumentų portfelius, derinant įvairius sprendimus: nuo tradicinių bankų paskolų iki alternatyvių finansuotojų pasiūlymų, rizikos kapitalo, faktoringo ar net bendruomeninio finansavimo.
Skaitmeninė transformacija ir likvidumas
Skaitmeninės transformacijos procesai tampa tiesiogiai susiję su įmonių gebėjimu valdyti likvidumą. Įmonės, įdiegusios pažangias finansų valdymo sistemas, sugeba tiksliau prognozuoti pinigų srautus ir efektyviau išnaudoti turimus finansinius resursus.
Mažesnės įmonės, kurios neturi galimybių investuoti į brangias sistemas, vis dažniau naudojasi FinTech sprendimais, kurie leidžia optimizuoti pinigų srautų valdymą už prieinamą kainą.
Cirkuliarinės ekonomikos įtaka verslo finansavimui
Naujas elementas finansavimo ekosistemoje – cirkuliarinės ekonomikos principų integravimas į verslo finansavimo sprendimus. Įmonės, kurios įrodo savo veiklos tvarumą ir gebėjimą efektyviai išnaudoti resursus, sulaukia palankesnių finansavimo sąlygų.
Lietuvos finansų sektoriuje jau matome pirmuosius „žaliųjų paskolų” produktus, kurie siūlo geresnias sąlygas tvarių verslo modelių plėtrai. Tai signalizuoja fundamentalų pokytį finansų rinkoje, kai vertinamas ne tik įmonės mokumas, bet ir jos veiklos poveikis aplinkai.
Mikrospecializacijos finansavimo tendencijos
Dar viena ryškėjanti tendencija – finansinių produktų mikrospecializacija pagal konkrečias verslo šakas. Finansiniai instrumentai tampa vis labiau pritaikyti specifinėms verslo šakoms ir jų poreikiams.
„Universalūs finansiniai produktai nebėra pakankamai efektyvūs šiuolaikinėje ekonomikoje,” – teigia ekonomistas Tomas Vaišvila. „Specializuota verslo paskola, pritaikyta konkrečiai pramonės šakai, suteikia konkurencinį pranašumą tiek skolintojui, tiek besiskolinančiai įmonei.”
Likvidumo valdymo ateitis
Prognozuojama, kad artimiausioje ateityje likvidumo valdymas taps vienu svarbiausių įmonių strateginių prioritetų. Įmonės, kurios sugebės sukurti efektyvius likvidumo valdymo mechanizmus, įgis reikšmingą konkurencinį pranašumą.
Finansų sektoriui tai reiškia, kad turės būti kuriami dar labiau individualizuoti ir lanksčiau pritaikomi finansiniai produktai. Technologijos vaidins lemiamą vaidmenį šiame procese, leisdamos sukurti „skaitmeninį likvidumo ekosistemą”, kurioje kapitalo judėjimas tarp verslo subjektų bus dar efektyvesnis.
Lietuvos verslams reikės adaptuotis prie šių pokyčių, investuojant į finansinio raštingumo stiprinimą ir modernių finansų valdymo įrankių diegimą. Tik taip bus galima užtikrinti sėkmingą navigaciją likvidumo eroje.
Straipsnis parengtas analitiniais tikslais ir nėra finansinė konsultacija.