Daugelis individualią veiklą vykdančių asmenų ir mažųjų bendrijų ilgai laikėsi vienos paprastos taktikos: stengtis neviršyti 45 000 eurų apyvartos per metus, kad netektų tapti PVM mokėtoju. Strategija atrodė nesudėtinga – kontroliuoji pajamas, sustoji prieš ribą, ir gyveni be papildomos administracinės naštos. PVM riba 2026 metais lieka tokia pati, tačiau viskas aplink ją pasikeitė taip, kad senasis modelis nebeveikia kaip anksčiau.
Smulkusis verslas Lietuvoje atsidūrė situacijoje, kurioje buvęs „komforto langas“ tapo žymiai siauresnis. Ir tai nebūtinai blogai, jeigu žinai naujas taisykles.
Riba ta pati, bet skaičiavimo logika pakeista
Nuo 2025 m. gegužės 1 d. įsigaliojo subtilus, bet svarbus pakeitimas. 45 000 eurų ribą reikia skaičiuoti kalendoriniais metais, o ne pagal slankų 12 mėnesių laikotarpį, kaip buvo anksčiau. Skirtumas atrodo nereikšmingas, bet praktikoje jis pakeičia viską.
Anksčiau verslininkas galėjo „išskirstyti“ pajamas per dvejus kalendorinius metus ir pasilikti po riba. 2026-aisiais tokio manevro nebebus – jeigu sausis – gruodis sumoje viršija 45 000 eurų, prievolė registruotis PVM mokėtoju atsiranda nuo to mėnesio, kuomet riba kertama.
Antras pokytis liečia smulkiojo verslo schemą (SVS), atsiradusią 2025 metais. Ji leidžia verslui veikti panašiomis sąlygomis ES rinkose be PVM prievolės, bet su griežtomis sąlygomis:
Pardavimai Lietuvoje neviršija 45 000 eurų per metus
Bendra apyvarta ES neviršija 100 000 eurų
Negalima naudotis PVM atskaita
Schema netaikoma, jei verslas registruotas IOSS sistemoje
Tiems, kurie dirba su klientais kitose ES šalyse, ši schema gali tapti tikrąja alternatyva tradicinei PVM registracijai.
Kodėl 2026-ieji yra lūžio metai
Esmė ne tik riboje, bet ir aplinkoje, kurioje ji egzistuoja. Lengvatinis 9 % PVM tarifas, galiojęs centralizuotam šildymui, karštam vandeniui ir malkoms, panaikintas, vietoje jo grįžo standartinis 21 %. Apgyvendinimo paslaugoms, keleivių vežimui ir kultūros renginiams 9 % pakeistas į 12 %. Knygoms ir neperiodiniams leidiniams tarifas sumažintas iki 5 %.
Verslui, dirbančiam šiuose sektoriuose, klausimas „registruotis ar ne“ dabar svarsto kitokios svarstyklės. Kai didžioji dalis pirkimų apmokestinama 21 % PVM, o pardavimai – lengvatiniu tarifu, PVM atskaita kartais tampa pelninga net tiems, kurie iki ribos dar nepriartėjo.
Realus pavyzdys iš stalo
Įsivaizduokite Klaipėdoje veikiantį smulkų svečių namų savininką. Iki 2026 m. jo apyvarta siekė apie 38 000 eurų per metus, ir jis sąmoningai laikėsi po 45 000 ribos, kad išvengtų PVM. Naujajame režime apgyvendinimas apmokestinamas 12 % tarifu. Jeigu jis savanoriškai registruotųsi PVM mokėtoju, jis galėtų atskaityti 21 % nuo investicijų į baldus, remontą, komunalines paslaugas, valymo priemones – o pardavimuose taikytų tik 12 %.
Tokiame scenarijuje PVM mokėtojo statusas, anksčiau atrodęs kaip baudžiava, gali pavirsti į finansiškai logiškesnį pasirinkimą. Tai paradoksalu, bet matematiškai pagrįsta.
Kam rizika lieka didžiausia
Yra grupė verslininkų, kuriems naujosios taisyklės tampa pavojingiausios. Tai tie, kurie kasmet balansuoja arti ribos, nesivargina sekti realaus apyvartos rodiklio kasdien, ir prievolę pamato tik tada, kuomet ją jau viršijo.
Pagal galiojančią tvarką, kai 45 000 eurų riba viršijama einamaisiais metais, prievolė būti registruotu PVM mokėtoju išlieka iki kitų kalendorinių metų pabaigos. Vadinasi, vienas mėnuo neatsargumo gali nulemti pusantrų metų papildomų prievolių. Deklaracijos, sąskaitų faktūrų pakeitimai, kainodara, klientų informavimas – viskas keičiasi vienu kartu.
Buhalteriai šįmet pakartoja vieną patarimą: pajamas reikia stebėti realiu laiku, o ne ketvirčio gale. Programos kaip Sąskaita123 ar panašios apskaitos sistemos leidžia matyti, kuriuo metu apyvarta prisiartina prie kritinės zonos, ir suteikia laiko priimti sprendimą, o ne reaguoti į faktą.
Koks sprendimas tinka jūsų situacijai
Atsakymas į klausimą „likti už ribos ar peržengti ją sąmoningai“ priklauso nuo trijų rodiklių. Verta įsivertinti, kokie yra pirkimų ir pardavimų santykiai, kokia klientų bazė (privatūs ar verslo klientai, lietuviški ar užsienio), ir kokia perspektyva auginti veiklą per artimiausius dvejus metus.
Privačiam klientui orientuotas verslas dažniausiai laimi likdamas už ribos. Verslo klientams paslaugas teikiantys – atvirkščiai, nes klientams svarbu PVM atskaita. O tie, kurie dirba ES rinkoje, dažnai randa labiausiai logišką sprendimą būtent smulkiojo verslo schemoje.
45 000 eurų skaičius išlieka, bet jo prasmė pasikeitė. Žaidimas tas pats, taisyklės kitos.