Užsakėte baldus iš Lenkijos. Atstumas – vos 300 kilometrų. Tačiau siunta atkeliauja tik po savaitės, o sekimo sistemoje matote, kad ji lankėsi Kaune, Vilniuje, galbūt net Rygoje. Pirma mintis – kažkas ne taip, kažkur suklydo.
Iš tiesų viskas vyko pagal planą. Tiesiog tas planas atrodo visiškai kitaip, nei įsivaizduojame.
Tuščios vietos kaina
Sunkvežimis, važiuojantis pustuštis, yra prabanga, kurios logistikos verslas negali sau leisti. Kuras, vairuotojo laikas, transporto priemonės nusidėvėjimas – visos šios išlaidos lieka tokios pačios, nesvarbu, ar krovinių skyrius pilnas, ar jame guli vienintelė paletė.
Todėl šiuolaikinė logistika veikia konsolidacijos principu. Jūsų baldai nesėda į „asmeninį taksi” – jie keliauja kartu su dešimtimis kitų siuntų, kurios pakeliui surenkamos ir išskirstomos. Tai užtrunka ilgiau, tačiau kainuoja kelis kartus pigiau.
Jei norėtumėte, kad sunkvežimis važiuotų tik su jūsų kroviniu, tektų apmokėti visą reisą. Baldams iš Lenkijos tai reikštų ne 150, o galbūt 800 eurų. Dauguma renkasi laukti.
Terminalų logika
Krovinių terminalai – tai logistikos mazgai, kuriuose vyksta rūšiavimas. Sunkvežimis atvyksta pilnas siuntų iš vieno regiono, jos iškraunamos, perrūšiuojamos pagal paskirties vietas ir pakraunamos į kitus automobilius.
Vilniuje, Kaune, kituose didesniuose miestuose tokie terminalai dirba visą parą. Naktį – intensyviausias metas: atvyksta tarptautiniai reisai, siuntos rūšiuojamos, kad ryte vietiniai automobiliai galėtų pradėti pristatymą.
Sistema primena oro uostų „hub” modelį. Skrendant iš mažesnio miesto į kitą mažesnį, dažnai tenka persėsti dideliame oro uoste. Kroviniai „persėda” terminaluose.
Maršrutų optimizavimas
Šiuolaikinės krovinių pervežimo paslaugos remiasi sudėtingais algoritmais, kurie skaičiuoja optimaliausius maršrutus. Tai ne vien atstumas – svarbu kelių kokybė, eismo intensyvumas skirtingu paros metu, muitinės procedūrų trukmė, vairuotojų poilsio reikalavimai.
ES teisės aktai griežtai riboja vairuotojų darbo laiką. Po 4,5 valandos vairavimo privaloma 45 minučių pertrauka. Per dieną – ne daugiau 9 valandų už vairo, išimtiniais atvejais – 10. Tai reiškia, kad ilgesniems maršrutams reikia arba dviejų vairuotojų, arba nakvynės pakeliui.
Algoritmai visa tai suveda į vieną lygtį ir pateikia sprendimą, kuris atrodo keistai žiūrint iš šalies, tačiau yra ekonomiškai racionaliausias.
Kas lemia kainą
Krovinių pervežimo kainodara – sudėtingas dalykas, kurį lemia daugybė kintamųjų. Pagrindiniai faktoriai:
Svoris ir tūris. Sunkvežimis turi ir keliamosios galios, ir talpos ribas. Lengvas, bet didelis krovinys užima vietą, kuri galėtų tekti kitiems. Sunkus, bet kompaktiškas – apkrauna ašis. Todėl skaičiuojama arba faktinė masė, arba vadinamasis „tūrinis svoris” – priklausomai nuo to, kas didesnis.
Kryptis. Kai kurios kryptys yra „karštesnės” – ten nuolat vyksta krovinių srautai. Kitos – mažiau populiarios, ir surasti grįžtamąjį krovinį sunku. Tai tiesiogiai veikia kainą: pervežimas į regioną, iš kurio sunkvežimiai grįžta tušti, kainuos brangiau.
Sezoniškumas. Prieš šventes, persikraustymo sezono metu, derliaus nuėmimo laikotarpiu paklausa šokteli, o kartu ir kainos. Planuojantys iš anksto sutaupo.
Skirtingi poreikiai, skirtingi sprendimai
Ne kiekvienas krovinys keliauja vienodai. Greitai gendantys produktai reikalauja šaldytuvų. Brangūs daiktai – papildomo draudimo ir saugos priemonių. Negabaritiniai kroviniai – specialių leidimų ir palydos.
Standartiniams kroviniams – baldams, buitinei technikai, pramonės įrangai – paprastai pakanka įprastų tentinių arba uždarų puspriekabių. Tai universaliausias ir ekonomiškiausias variantas.
Krovinių pervežimas šiandien apima visą spektrą sprendimų: nuo smulkių siuntų, kurios keliauja kartu su kitomis, iki pilnų krovinių, kai klientas nuomojasi visą transporto priemonę. Pasirinkimas priklauso nuo skubos, biudžeto ir krovinio specifikos.
Ko galime pasimokyti iš logistikos
Logistikos principai – efektyvumas, optimizavimas, resursų taupymas – taikomi ir kasdienybėje. Tas pats konsolidacijos principas veikia, kai susitariame su kaimynu kartu važiuoti į miestą. Maršrutų planavimas – kai sudedam kelis reikalus į vieną kelionę.
Profesionali logistika tiesiog pakėlė šiuos principus į kitą lygį. Tūkstančiai siuntų, šimtai transporto priemonių, dešimtys terminalų – ir visa tai turi veikti kaip laikrodis.
Kai kitą kartą stebėsite savo siuntos kelionę ir stebėsitės, kodėl ji „klaidžioja”, prisiminkite: tai ne klaida, o sistema, sukurta tam, kad pervežimas būtų prieinamas visiems, ne tik tiems, kurie gali sau leisti asmeninį sunkvežimį.
Ir tas papildomas laukimas – tai kaina, kurią mokame už ekonomiją. Dažniausiai tai visiškai priimtinas sandoris.